Apie optimistą, pesimistą, komplimentą ir kiti

Šeimoje augo du sūnūs. Vienas – optimistas, kitas – pesimistas. Artėjant Kalėdoms, tėvai sugalvojo tuos kraštutinumus šiek tiek „sulyginti“. Pesimistui po eglute padėjo arkliuką, optimistui – krūvą arklio mėšlo. Kalėdų rytas. Pesimistas verkia:
– Ėėėėėėėėėėėėėėė! Arkliuuuuukaaaaaas. Aš norėjau didelio, o šitas maaaažas! Aš norėjau balto, o šitas ruuuudas! Aš norėjau gyvo, o šitas mediiiiiinis!
Optimistas:
– O aš gyvą arkliuką dovanų gavau, tik jis kažkur nubėgo…

Šeimoje augo du sūnūs. Vienas – optimistas, kitas – pesimistas. Artėjant Kalėdoms, tėvai sugalvojo tuos kraštutinumus šiek tiek „sulyginti“. Pesimistui po eglute padėjo arkliuką, optimistui – krūvą arklio mėšlo. Kalėdų rytas. Pesimistas verkia:
– Ėėėėėėėėėėėėėėė! Arkliuuuuukaaaaaas. Aš norėjau didelio, o šitas maaaažas! Aš norėjau balto, o šitas ruuuudas! Aš norėjau gyvo, o šitas mediiiiiinis!
Optimistas:
– O aš gyvą arkliuką dovanų gavau, tik jis kažkur nubėgo…
 
 

 

Moteris stovi prieš veidrodį ir skundžiasi vyrui:
– Atrodau baisiai. Bent tu man kokį komplimentą pasakyk!
– Tavo regėjimas puikus!

 


 

Petriukas su Jonuku visą dieną laksto nuo uodų… O vakare sako:
– Tu matai, Jonuk, jie jau musų su prožektoriais ieško…

 


 

Vyras, nusiteikęs romantiškai, kreipiasi į žmoną:
– Brangioji, kaip man norėtųsi atsidurti tokioje vietoje, kur aš niekada nebuvau! O dar gerai būtų užsiimti kuo nors, ko aš niekada nedariau…
Žmona:
– Brangusis, man atrodo, kad aš tau galiu padėti: keliauk į virtuvę ir išplauk indus!