Apie Velykas, Petriuką ir kiti

Per Velykas gaidys įbėgo į trobą ir, pamatęs dažytus kiaušinius, baisiausiai supykęs iškūrė mušti povo.

 


 

Mama išvažiuoja pailsėti į Kiprą. Tėtis ryte veda Petriuką į darželį. Į vieną veda – nepriima, į kitą – nepriima. Vaikui trūko kantrybė ir sako:
– Tėti, kiek tu mane vedžiosi po darželius? Aš į mokyklą pavėluosiu.

 


 

Ant uolos tupi erelis ir sėdi Kūlverstukas. Erelis klausia:
– Na ką, skrendam toliau?
– Palauk dar truputį, kol ausytės pailsės

 


 

Per dykumą bėga šuo ir murma:
– Jeigu nerasiu medžio, apsisisiosiu…

 


 

Sėdi žvejys prie eketės. Šalta, vėjas pučia, sninga. Prieina kitas žvejys ir klausia:
– Ko tu be kepurės tokiam šaltyje?
– Vakar buvau su kepure, tai negirdėjau, kai vyrai gerti kvietė.