Einu per mišką. Žiema, sninga, naktis, pūga... Sušalau visas... Žiūriu – mašina stovi. Prieinu, pažiūriu per langą į vidų – ten nieko nėra. Duris timptelėjau – atsidarė, tai ir įlipau į vidų. Sėdžiu... Staiga mašina pradėjo važiuoti... Man akys išsprogo... Mašina važiuoja, aš gale sėdžiu, o už vairo – nieko! Staiga iš kažkur atsirado plaukuota ranka, pavairavo ir dingo... Štai ir kaimas prasidėjo, keli namai pasirodė... Ir staiga mašina sustojo, į saloną toks kresnas vyrukas lipa ir sako:
- O ką tu čia darai???
- Na... Važiuoju...
- Nu jo bl**!!! Aš stumiu, o jis matai - važiuoja!!!

 


 

Gydytojas paliko studentą priiminėti ligonių. Grįžęs rado ataskaitą:
"Buvo atėjęs vienas, kuris viduriavo, jam daviau laisvinamųjų. Iš pradžių bėgo koridorium, paskui numojo ranka ir nuėjo. Tikriausiai padėjo. Antras buvo atėjęs su ramentais. Jam taip pat daviau laisvinamųjų, metė ramentus ir pradėjo bėgti - aiškiai padėjo! Trečias atėjo kosėdamas, jam taip pat daviau laisvinamųjų, dabar tupi kampe ir bijo nusikosėt."

 


 

Suvalkietis skambina pareikšti užuojautos į laikraštį. Operatorė: 
– Sakykite tekstą.
Suvalkietis: 
– Mirė Jadzė.
Operatorė: 
– Galite sakyti daugiau. 5 žodžiai nemokami.
Suvalkietis: 
– Mirė Jadzė, parduodu “Opel Ascona”.

 


 

Vyras grįžta vėlai namo po darbo ir tyliai atidaro miegamojo duris. Jis pamato iš po antklodės kyšančias keturias kojas. Jis tyliai pasiima savo beisbolo lazdą ir pradeda daužyti per antklodę. Pabaigęs jis nueina į virtuvę atsigerti. Ten jis randa savo žmoną, skaitančią žurnalą. Ji sako:
- Sveikas, mielasis. Šiandien mus aplankė tavo tėvai. Aš leidau jiems miegoti mūsų miegamajame. Tikiuosi tu su jais pasisveikinai?