Ilgesni apie ežiuką, triūsikus ir neišnaudotas progas.

Susitinka du labai ilgai nesimatę bičiuliai ir vienas kitam bėdavokas:
– Žinai, Jurgi, maniškė sugalvojo taip taupyt… Pagalvok, nuperka pigesnių kauliukų, savaitę mes juos vis graužiam orkaitėj apkeptus, paskui viską užpila vandeniu, savaitę valgom liesą sriubą, dar kartą vėl užpila, dar savaitei sriuba, o ir ta be bulvių…
– Baik tu, čia tikrai dar niekis, mano vat Apolonija nusiperka labdaryne triusikus, panešioja iš vienos pusės dvi savaites, paskui iš kitos pusės dar gerą svaitė, o po to prakerpa juose skylę ir man nauja ruda maikė… Ta spalva man tikrai pabodo…

——————————–*************——————————–
Vyras su žmona nusprendžia pakeliauti ir sustoja viešbutyje. Ramiai sau pernakvoja. Ryte prie kasos reikia atsiskaityti.
Administratorius jiems ir sako:
– Iš Jūsų bus lygiai 350lt
Vyras nuščiūva:
– Ooooi, tai ko taip daug?!
– Na, matote, mūsų viešbutis yra labai aukštos klasės, keturios žvaigždutės, turim pirtį, ilgą baseiną, didelę treniruoklių salę, vakarienė, pusryčiai įskaičiuota – dėl to ir kaina susidaro daug didesnė.
– Tai kad bl mes tik pernakvojom ir toliau važiuojam. Niekuo juk daugiau ir nesinaudojom.
– Bet jūs juk turėjote galimybę viskuo naudotis.
Ka padarysi. Vyras labai skuba todėl ištraukia iš piniginės kupiurą.
Administratorius imdamas nustemba:
– Palaukite tai, kad čia tik 100 litų!
Vyras nepasimetęs:
– Aš jums paskaičiavau 250 litų už tai, kad permiegojote su mano žmona.
– O tai… Kad… Hm.. Tai, kad aš nepermiegojau.
– Pats kaltas. O galimybę tai turėjai….

——————————–*************——————————–
Anglija. Iš siauro urvelio išlenda maža pelytė. Apsidairo aplink. Katino niekur nematyti …
Greitai greitai nubėga prie stalo, užlipa stalo koja iki viršaus, išmaukia džino stiklą ir greitai
greitai nepastebėta grįžta atgal į savo urvelį.

Vokietija. Iš siauro urvelio išlenda maža pelytė. Apsidairo aplink. Katino niekur nematyti …
Greitai greitai nubėga prie stalo, užlipa stalo koja iki viršaus, išmaukia bokalą alaus ir greitai
greitai nepastebėta grįžta atgal į savo urvelį.

Prancūzija. Iš siauro urvelio išlenda maža pelytė. Apsidairo aplink. Katino niekur nematyti …
Greitai greitai nubėga prie stalo, užlipa stalo koja iki viršaus, išmaukia taurę vyno ir greitai
greitai nepastebėta grįžta atgal į savo urvelį.

Rusija. Iš urvelio išlenda pelė. Apsilaižo ūsųs. Pasikaso kiaušius. Apsidairo. Katino nematyti …
Greitai greitai nubėga prie stalo, padaro šimtą gramų … Apsidairo.
Katino vis dar nematyti …
Dar šimtą gramų. Vėl apsidairo … Dar blyn , vis katino nėra !
Nu ir dar šimtą gramų … Apsidairo.
Atsiremia lengvai apsvaigus į butelį ir pradeda barbenti nageliais:
– Nu ką, nieko … palauksim !

——————————–*************——————————–
Eina ežiukas mišku.. Nuleidęs galvą, liūdnas toks, susirūpinęs. Spardo akmenukus, giles. Kankorėžį kramto Sutinka lapę.
– Na gi, ežiuk mielas, ko gi dabar toks nuliudęs po mišką mūsų slampinėji?
– Ai, žinai, nafig viskas. Ežienė neduoda, vaikai neklauso, spygliai nestovi. Tai bandžiau kartis, bet ir tas neišėjo…
– Rimta. Ežiuk. Rimta. O tai kaip tu koreisi?
– Nu tai kaip kaip, už letenėles…
Lapė visai nustemba.
– Kvailiuk gi tu, kas už letenėlės kariasi. Juk už kaklo reikia!
– Tai, kad dusina…