Sėdi du gruzinai prie butelio vyno ir kalbasi. Vienas pasakoja:
– Žinai važiuoju aš sau vakar namo, ogi žiūriu ant kelio varlė šokinėja. Kažkaip pagailo man jos – dar pervažiuos kas – ir paėmiau aš ją į mašiną. Galvoju parvešiu iki namų ir kur nors paleisiu. Ar tiki manim?
Draugas susimastęs atsakė:
– Tikiu, tikiu…
-Tai va parvažiavau namo – tęsia savo istoriją gruzinas, – pažiūrėjau į tą varlę ir pagalvojau, tegu gyvens ji mano namuose, bus naminis gyvūnas. Ar tiki mani?
– Tikiu, tikiu, – vėl sumurmėjo draugas.
– Taigi parsinešiau ją namo ir paleidau ant kilimo, bet vėliau ir vėl jos pagailo ir nusprendžiau leisti miegoti lovoje. Bet ar tu tikrai tiki manim?
– Aišku, kad tikiu.
– Ir žinai aš su ta varle sau miegu, o ryte pabudęs pamatau šalia savęs nuostabaus grožio moterį. Ar gali tuo patikėt???
– Jei jau taip sakai, matyt, taip ir buvo. Tikiu tavim.
– Na matai, tu manim tiki, o žmona kažkodėl netiki….
***
Į rojaus vartus pasibeldė atėjusi vėlė. Ateina užsimiegojęs šventas Petras ir klausia:
– Ko reikia?
– Kaip tai ko reikia? Į rojų patekti noriu… – sako jam vėlė.
– O ką tu gyvendama gero padarei?
– Buvo toks įvykis. Einu aš per parką, žiūriu, keturi stambūs bernai iš senos moteriškės nori rankinuką atimti. Tai aš priėjau ir pačiam stambiausiam iš jų kaip skėliau per ausį.
– Šaunuolis, o kada taip buvo? – klausia Petras.
Vėlė pažiūrėjo į laikrodį:
– Prieš dvi minutes…
***
Vyras žmonai ryte:
– Brangioji, kas per bardakas? Atsikeliu naktį, einu į kriauklę nusimyšt, o ten indai nesuplauti!
***
Moters noras – įsakymas, o vyro – baudžiamojo kodekso straipsnis…
***
Ateina į parduotuvę senis ir nori nusipirkt papūgą. Žiūri sėdi graži, didelė papūga. Sako jis pardavėjai:
– Kiek kainuoja šita papūga?
– 1500lt, – sako pardavėja.
– Ką!? Už ką tiek daug?
– Šita papūga moka kalbėt angliškai ir saugo namus nuo vagių.
– Aš už tiek tikrai nepirksiu.
Žiūri sėdi kita neblogos išvaizdos papūga. Sako jis pardavėjai:
– Nu, tai kiek ta papūga kainuoja?
– 2000lt, – atsako pardavėja.
– Ką? Už ką tiek daug?
– Nu, pone, šita papūga moka net šešias kalbas, ji gali dirbti sekretore.
– Ne, aš jos tikrai nepirksiu.
Žiūri kampe stovi maža, sulysusi papūga. Sako senis:
– Kiek šita kainuoja?
– 3000lt, – atsako pardavėja.
– Už ką?!
– Ai, nežinau, bet visos papūgos ją šefu vadina!
***
Vyriausios rinkimų komisijos pirmininkas sako A. Lukašenkai:
– Turiu dvi naujienas – gerą ir blogą. Nuo kurios pradėti?
– Nuo geros.
– Jūs vėl išrinktas prezidentu.
– Tai kokia bloga?!
– Už jus niekas nebalsavo!
***
Naujasis rusas nusprendė pailsėti Kipre. Jo sekretorius atvyko pirmas, kad patikrintų ar viskas gerai. Jis susitiko su 5 žvaigždučių viešbučio savininku ir apžiūrinėja pliažą:
– Kas čia?
– Kaip kas? Čia skalda.
– Skalda – blogai, šefas nemėgsta. Skaldą panaikinti, viską užilti baltu švelniu smėliuku.
– Bet tai labai brangu!
– Mes už viską mokam!
Išsitraukė grynųjų paketėlį, atskaičiavo. Kitą dieną visas pliažas pabarstytas smėliuku.
– Kas čia?
– Čia jūra!
– Kokia jūra? Purvina bala! Žodžiu, jūrą išvalyti, akmenukus išrinkti, bangos turi ristis kas 30 sekundžių, kiekviena 55 centimetrų aukščio.
– Bet jūs suprantate, kad povandeniniai inžineriniai mechanizmai yra labai brangūs!
– Mes už viską mokam.
Išsitraukė grynųjų paketėlį, atskaičiavo. Po dviejų dienų viskas taip, kaip reikia.
– Kas čia?
– Čia juk žuvėdros.
– Jokių žuvėdrų. Panaikinti žuvėdras! Palikit dvi, tegul vaikštinėja pajūriu, bet – jokių skraidymų!
– Bet juk tai smūgis ekologijai! O kur dar žuvėdrų dresūra!
– Mes už viską mokam.
Išsitraukė paketėlį grynųjų ir vėl atskaičiavo. Galų gale atvažiavo šefas. Atėjo į pajūrį, pasivaikščiojo baltu smėliuku, pasigrožėjo dviem tykiai vaikštančiom žuvėdrom, atsisėdo į "šezlongą", įkvėpė pilną krūtinę gaivaus jūros oro ir tarė:
– Dieve! Ar gi įmanoma tokį grožį nusipirkti už pinigus?
***
Žydas ateina pas rabiną:
– Rabi, ką man daryti – sūnus apsikrikštijo kataliku!
– Ateik rytoj, o aš pasitarsiu su Dievu.
Ateina žydas kitą dieną.
– Rabi, ką sakė Dievas?
– Sakė – aiškinkitės patys, pats tokią problemą turiu.