Naktį kažkas beldžiasi į kaimo sodybos duris.
– Ar jums malkų reikia? – klausia nepažįstamas žmogus.
– Nereikia, – atsako užsimiegojęs kaimietis.
Rytą išeina žmogelis į lauką ir mato – nebėra malkų.
Sugavo vilkas raudonkepuraitę, nusivedė į krūmus ir šaukia:
– Duok!
– Vilke, tu ką, išprotėjai?
– Aš tau sakau, duok!
– Bet vilke, tu toks didelis, o aš tokia maža…
– Greitai duok arba aš rimtai supyksiu!
Raudonkepuraitė pradėjo mautis sijonuką, trusikėlius, o vilkas sako:
– Ką tu čia galvoji? Aš tave šikt atsivedžiau? Pyragėlius duok!
Rūpestinga mama sako:
– Petriuk, nemušk draugui per galvą su kastuvu. Suprakaituosi ir sušalsi.
Šliaužia dvi gyvatės. Viena klausia kitos:
– Ar mes nuodingos?
– Ne, o kodėl klausi?
– Na, supranti, aš i lūpą įsikandau…
Eina Petriukas mokykloje, spjaudosi, keikiasi, muša kitus vaikus. Prieina prie jo direktorius ir sako:
– Petriuk! Rytoj ateini į mokyklą su mama, rašysi pasiaiškinimą dėl netikusio elgesio.
Petriukas sako:
– Mirė.
– Tai kas jai atsitiko?
– Traktorius suvažinėjo.
– Tada su tėčiu ateik…
– Irgi mirė.
– O kas jam buvo?
– Irgi traktorius suvažinėjo.
– Tai ką tu, Petriuk, toliau darysi?
– Po*ui, ir toliau su traktorium važinėsiu…