Apie kompiuterastą vyrą, skulptūras ir kiti

Vyras atsiplėšia nuo kompiuterio ir eina į virtuvę. Ten žmonos raštelis:
"Brangusis, 5 val. paimk iš darželio sūnų.
P.S. Darželis – kitoje gatvės pusėje.
P.P.S. Jis pats tave pažins!"

 


 

Miesto centre jau kelis dešimtmečius stovėjo dvi skulptūros: vyro ir moters veidais į vienas kitą. Vieną dieną nusileido angelas iš dangaus ir tarė jiems:
– Jūs visą šį ilgą laiką buvote pavyzdingos skulptūros, todėl aš jums suteiksiu ypatingą galimybę: įkvėpsiu jums gyvybę trisdešimčiai minučių, per kurias galėsite daryti ką norėsite! – Ir pliaukštelėjęs delnais, angelas atgaivino skulptūras.
Įkvėpti gyvybės, vyras ir moteris iš pradžių susinepatogino vienas prieš kitą, bet paskui metėsi į krūmus, iš kurių vėliau pasigirdo kikenimas, krykštavimas ir šakų traškesys. Po penkiolikos minučių abi skulptūros išlindo iš krūmų patenkintos ir išsišiepusios iki ausų.
– Jūs turite dar penkiolika minučių. – valiūkiškai mirktelėjęs tarė angelas.
Dar labiau išsišiepdama moteriškoji skulptūra tarė vyriškajai:
– Puiku! Tiktai dabar tu laikysi balandį, o aš šiksiu jam ant galvos!

 


 

Kartą užgriūna policininkų pulkas pas narkomanus į chatą ir šneka:
– Klausykit. Ką jūs čia pastoviai veikiat. Mes gavome nusiskundimų iš kaimynų, kad iš jūsų buto pastoviai smirda degintais skudurais, pastoviai žvengiat kaip idiotai??? Ką jūs aplamai čia darot?
– Nieko… Žvengiam… Skudurus deginam.

 


 

Tėvas sako savo sūnui:
– Paukštelis man pačiulbėjo, kad tu pradėjai vartoti narkotikus?
Sūnus:
– Tu kalbiesi su paukščiais ir dar sakai, kad aš vartoju narkotikus?