Apie miesto tualetą, žmoną ir kiti

Užeinu mieste į tualetą. Atsisėdu, pasiruošiu atlikti didelį gamtos reikalą, o ant durų kabo raštelis: „Pažiūrėk į dešinę”. Pažvelgiu į dešinę, o ten ant sienos kabo raštelis: „Pažiūrėk į kairę”. Aišku, pažiūriu, o ten parašyta: „Pažiūrėk į viršų”. Pakeliu galvą aukštyn, o ten parašyta: „Šik šik, nesidairyk”.

 


 

Vyras pasakoja:
– Man trūko kantrybė ir aš pasakiau savo žmonai: viskas, nebegaliu, aš tave palieku… ir apsisukęs išėjau, tada… pasigirdo šūvis… Velniškai išsigandau, kad ji nusišovė, ir apsisukęs parbėgau pažiūrėt. O ta k***a pasirodo šampaną atsidarė…

 


 

Išėjo Jonas į mišką grybų rinkti. Renka renka, tik staiga iš krūmų iššoka moteriškė su šakėmis: 
– Tai, sakai, nori mane išprievartauti?! – sušunka ji. 
– Ne, ką jūs, tikrai nenoriu! 
– Sakai, nenori? O teks…

 


 

Išplaukė kartą trys draugai laivu. Staiga juos užklupo audra ir sudaužė laivelį… Išmetė vargšelius į negyvenamą salą. Gyveno jie metus, antrus, trečius… O po dešimt metų pagavo auksinę žuvelę. Ši ir sako:
– Išpildysiu po du jūsų norus.
– Aš noriu puokštės gėlių ir sugrįžti pas žmoną, – ištarė pirmasis.
Antras sako:
– Aš noriu butelio šampano ir sugrįžti pas merginą.
Šiedu iškeliavo, o trečias pagalvojo ir sako:
– Man dėžę degtinės ir sugrąžink draugus atgal.