Kategorija: Juodas humoras

Apie studentą, medžiotoją ir paneles

Posted on By admin

Studentas valgykloje nešasi padėklą su maistu. Klausia dėstytojo:
– Ar galiu prisėsti?
– Na, kiaulė ir gulbė prie vieno stalo nedera.
Studentas nutyli, bet atsisėda. Greitai pavalgo ir pakildamas taria:
– Na, tai aš skrisiu.

 

Vienas medžiotojas užeina pas kitą medžiotoją į svečius. Žiūri, ant sienos kabo didžiulis šerno kailis. Svečias klausia:
– Kiek kartų į šerną šovei?
– Dešimt.
– O kiek pataikei?
– Ne karto.
– Tai nuo ko jis kojas pakratė?
– Iš juoko.

 

 

Eina blondinė, juodaplaukė ir rudaplaukė. Išgirsta policija atvažiuoja. Visos trys sulenda į skirtingus maišus.
Po kiek laiko atbėga policininkai ir pamato stovinčius tris maišus. Prieina prie rudaplaukės maišo ir klausia:
– Kas ten?
– Miau, miau.
– Čia katės, – pasakė policininkas savo partneriui.
Kitas policininkas prieina prie kito maišo ir klausia:
– Kas ten?
– Au, au, – atsako juodaplaukė.
– Čia šunys, – pasako policininkas.
Paskui prieina prie blondinės maišo:
– Kas ten?
– Čia bulvės, – atsako blondinė.

 

 

Skambutis cirko direktoriui :
– Laba diena,gal jums reikalingas kalbantis arklys?
– Neturiu aš laiko toms jūsų nesąmonėms!! – Ir padeda ragelį.
Vėl skambutis :
– Aš rimtai klausiu: ar jums reikia kalbančio arklio? Ir labai prašau,nepadėkit ragelio,nes baisiai sunku kanopomis numerį rinkti…

 

 

Dukra žiūri tamponų reklamą per televizorių, pasisuka į motiną ir klausia:
– Maaam, o kur tie tamponai dedasi?
Motina, kiek susinepatoginusi:
– Na, kaip tau čia pasakyt, ten, iš kur vaikai atsiranda…
– Eik tu sau!.. Į gandrą?!

 

 

Mirė žmogelis ir nukeliavo i dangų. Dievas jam sako:
– Buvai blogas, tad turėsi grįžti į žemę ir išpirkti savo nuodėmes, paversiu tave paukščiu…
Nespėjo žmogelis nei žodžio ištarti, kaip apsidairęs pamatė, jog sėdi vištidėj tarp vištų… Nu ką, sėdi jis ir
nežino ka veikti. Netikėtai viena višta jam sako:
– Dėk kiaušinius.
– Tai kad nemoku, – liūdnai atsako žmogelis.
– O kas čia sunkaus? Tereikia labai pastenėti ir padėsi kiaušinį.
Nu ką, žmogelis nenori, kad Dievas supyktų. Pradėjo stenėti. Stenėjo, stenėjo… Tik staiga pasigirsta žmonos balsas:
– Petrai, kelkis, visą lovą prišikai!