Kiekvieną kartą vis širdis plyšta, kai tenka su juo išsiskirti…

Panos, baikit inkšti dėl kabančių lašiakų, mums, vyrams, gerokai sunkiau gražų kūną turėti.

Sakoma, kad galima nepaliaujamai žiūrėti į tekantį vandenį ir degančią ugnį. Tai štai, radau dar vieną objektą, į kurį galėčiau žiūrėti be perstojo – šią merginą 😀

Pabandykite atspėti koks panašumas sieja animacinį veikėją Kempiniuką Plačiakelnį ir Rusijos armiją? Atsakymas – tiek vienas, tiek ir kitas puikiai moka pirato dainelę, kuri skamba prasidedant kiekvieno filmuko serijai.

Pasirodo, kad Kempiniuko Plačiakelnio teminė dainelė yra vienas populiariausių Rusijos pėstininkų ir karinio jūrų laivyno jūreivių eisenos maršų. „Ši dainelė žygiuojant naudojama daugybėje karinių padalinių“ – patvirtino vienas iš Rusijos karių.

Siūlome pažiūrėti vaizdo įrašą su daug kam juoką keliančia dainele, kurią atlieka šalį ginti pasiruošę kariai.

Pabandykite atspėti koks panašumas sieja animacinį veikėją Kempiniuką Plačiakelnį ir Rusijos armiją? Atsakymas – tiek vienas, tiek ir kitas puikiai moka pirato dainelę, kuri skamba prasidedant kiekvieno filmuko serijai.

Pasirodo, kad Kempiniuko Plačiakelnio teminė dainelė yra vienas populiariausių Rusijos pėstininkų ir karinio jūrų laivyno jūreivių eisenos maršų. „Ši dainelė žygiuojant naudojama daugybėje karinių padalinių“ – patvirtino vienas iš Rusijos karių.

Siūlome pažiūrėti vaizdo įrašą su daug kam juoką keliančia dainele, kurią atlieka šalį ginti pasiruošę kariai.

Šis vaikis žino ko nori. Norėčiau ir aš tokiu būti, bent nieks neapkaltintų priekabiavimu 😐

Visi žmonės, kaip žmonės, o aš…

Sklinda kalbos, kad žuvų pirštelius pradėjus gaminti iš aliaskos lenkų, šie pradėjo masiškai migruoti į Vilnių 😐

Jei minia reikalauja bučinio, tų jį geriau merginai ir duok, nes paskui patirsi pazorą 😀

Žydų šeima krauna pyragėlius į krepšelį Raudonkepuraitei:
– Dabar klausyk: kai ateisi pas močiute, ji greičiausiai pradės tau virkauti, kad žiema jau artėja, kad stogas prakiuro, kad gyvuliai nešerti tris dienas ir, kad iš viso tu, anūkėle, neįsivaizduoji, kaip sunku senam žmogui vienam gyventi. Bet tu tvirtai laikykis savo: su kopūstais – po tris, su mėsa keturis penkiasdešimt.

***

Vyras ir žmona lovoje naktį. Žmona sako:

– Mielasis! Aš visada buvau įsitikinusi, bet dabar tiesiog noriu išgirsti dar kartą – ar tu mane myli?
Vyras kiek pamąstęs klausia:
– Kiek?
Žmona:
– 3600 dolerių, mielasis. Tai rankinukas pagamintas iš tikros krokodilo odos, labai patinka.
Vyras:
– Gerai.
Po keletos minučių vyras sako:
– Mylimoji mano! Sakiau, kad aš myliu tave, tu gražiausia, pati protingiausia ir vienintelė pasauly moteris?
Žmona kiek pamąsčiusi:
– Kiek?
Vyras:
– Dvi dienos, mylimoji. Pažvejosiu ir grįšiu.

***

Viena draugė sako kitai:
– Kaip tu vis atspėji, kada skalbti? Aš tik išskalbiu, padžiaunu – ir iškart lietus.
– Matai, – atsako pirmoji, – aš ryte atsegu vyrui klyną ir patikrinu: jei tas daiktas kairėje – skalbiu, jei dešinėje – ne.
– O, kaip paprasta! – sušunka pirmoji ir išlekia.
Sekantį rytą atbėga ir klausia:
– Atsegiau saviškiui ir nežinau, ką daryti – daiktas stovi per vidurį! Skalbt ar ne?
Pirmoji:
– Kvaile, kas gi skalbia per šventes??

***

Išleidžia ūkininkas sūnų mokytis į miestą. Tas grįžta po mėnesio ir pasako tėvams, kad kurs šeimą. Na, ūkininkai iškelia kaime vestuves pagal senas tradicijas, žodžiu vestuvės kaip reikiant. Įsibėgėjus vestuvėms ūkininko žmona sako vyrui:
– Tėvai, a tėvai, žiūrėk, kiek marti geria…
– Aiii, nieko… Svarbu būtų laimingi… 
Na, vestuvės jau įkarštyje, visi išeina į kiemą pakvėpuot grynu oru ir vėl ūkininko žmona kreipiasi į vyrą:
– Tėvai, a tėvai, žiūrėk, mūsų marti rūko…
– Aii, nieko… Svarbu laimingi būtų… 
Na, pusiaunakty visi išsiskirsto, nutaria ūkininkai pažiūrėt pro rakto skylutę kaip sekas jų sūnui, čia gi kaime lyg niekur nėjo, nieko nebandęs… Pirma pažiūrėt lenda motina…
– Tėvai, aaa tėvaiii, ji į burną ima…
– Aiiii, niekoo, gal rūkyt mes…

***

Moteris naktį sapnuoja košmarą, garsiai rėkia ir pažadina vyrą.
– Kas nutiko, brangioji? – klausia jis.
– Aš sapnavau, kad mane vijosi žmogėdros, o priešais mane buvo skardis. Aš neturėjau kito pasirinkimo – šokau žemyn. Bet, laimei, man pavyko sugriebti už medelio, augančio iš uolos… Ir po to aš atsibudau.
– Na matai, tu išsigelbėjai. O dabar paleisk medelį.

***

– Kūlverstuk, ar girdi mane!?!
– Visai nejuokinga, Gena.

***

Kaimas. Mergina, atvažiavusi pailsėti, eina prie upės maudytis. Ją sulaiko senutė:
– Graži, tu mergaite…
– Tikrai? Ačiū…
– Ir jauna…
– Mmm…
– Vaikinai paskui tave, matyt, tik ir telaksto?
– Na, taip…
– Ir nei vienam neatsiduodi, ar ne?
– Neatsiduodu.
– Oi, kaip vėliau pasigailėsi…