Močiutė skrybėlių parduotuvėje nusižiūri ypač prašmatnų modelį. „Su ja jūs iš karto atjaunėjote 20 metų“, – giria pardavėja.
Anūkas močiutei:
– Tada jos nepirk. Neteksi pensijos.
***
Netrukus kiaulių gripą pakeis tokios baisios ligos kaip tarakoninė raudoniukė, kačių sloga, šunų kiaulytė, bangininis skorbutas. Šiuo metu tiriama, kokių bėdų mums gali pridaryti bičių skarlatina, kupranugarių sklerozė ir avių žvynelinė. Aiškinamasi, kaip mums pakenks žuvinis hemorojus.
***
Generalinis direktorius buhalteriui:
– Girdėjau kalbant, jog vaikštote į bažnyčią ir meldžiatės, kad jums pakeltų algą.
– O ką, negalima?
– Galima. Bet aš nemėgstu, kai mane apeidami kreipiasi į aukštesnes instancijas.
***
Susitiko seniai nesimatę draugužiai. Vienas klausia:
– Kaip gyveni, iš ko gyveni?
– Iš rašymo.
– Ooo, tapai žurnalistu ar rašytoju?
– Ne, rašau tėvui laiškus, kad man atsiųstų pinigų.
***
Į karinį dalinį atvažiuoja trys naujai iškepti karininkai. Juos iškart pasikviečia dalinio vadas, pagyvenęs pulkininkas ir taria:
– Prieš paskirdamas jus į pareigas noriu jums užduoti tris klausimus: kaip žiūrite į alkoholį? Ar esate ištikimi savo žmonoms? Ar patinka karinė tarnyba? Duodu jums tris valandas pamąstymams.
Po trijų valandų karininkai prisistato. Pulkininkas ima klausinėti:
– Na, Petraiti?
– Alkoholio nevartoju, žmonai esu ištikimas, karinė tarnyba man patinka, tamsta.
– Gerai, šaunuolis. Būsi 3-iojo būrio vadu. O tu, Jonaiti?
– Hmmm… Alkoholį vartoju, žmonai esu neištikimas, karinė tarnyba – idiotizmas.
– Hmm… Gerai, kad nuoširdžiai atsakei. Dirbsi sandėlio viršininku. O tu, Antanaiti?
– Degtinės dėžę jau atvežiau, merginos laukia mašinoje, ką daugiau padaryti?
– Hmmm… Luktelkit… Man reikia paskambinti.
Pulkininkas surenka kažkokį numerį ir ima kalbėti į ragelį:
– Alio? Brangioji, šiandien namo negrįšiu… Negaliu, darbo labai daug. Turiu aprodyti dalinį savo naujam pavaduotojui…
***
Numiršta čiuvas ir patenka į pragarą. Dairosi aplink išsigandęs. Prieina velnias ir sako:
– Na, nenusimink, nėra čia taip jau blogai. Juk išgerdavai?
– Taip, gerdavau kaip reikiant.
– O! Tai tau patiks mūsų pirmadieniai! Pirmadieniais mes geriam degtinę, viskį, tekilą, vyną, paskui dar alaus, tada išsivemiam ir toliau geriam! O kaip dėl rūkymo?
– Rūkiau, – atsako čiuvas.
– O! Tai tau patiks mūsų antradieniai. Tą dieną nieko daugiau neveikiam, tik rūkom. Cigarus, cigariles, pypkes, cigaretes, uostom tabaką, kramtom! Jei ir gausi kokį vėžį, juk vis tiek jau esi miręs. O kaip dėl nesantuokinių lytinių santykių?
– Na buvau kelis sykius žmonai neištikimas ir nekaltybę iki vestuvių praradau ir pas prostitutes nueidavau.
– O! Tai tau labai patiks mūsų trečiadieniai! Trečiadieniais nieko kito neveikiam, tik su mergom dulkinamės: ir grupinį, ir visokiom pozom! O kaip dėl azartinių lošimų?
– Beveik kasdien iš pinigų kortom skeldavau, kartais ir į lošimo namus užeidavau.
– O! Tai tau labai patiks mūsų ketvirtadieniai. Tą dieną mes nieko kito neveikiam, o vien tik lošiam: ruletes sukam, kortom pliekiam. O kaip dėl narkotikų?
– Na, esu bandęs…
– O! Tai tau patiks ir mūsų penktadieniai. Penktadieniais neveikiam nieko kito, tik uostom ir badomės. Ir kokių tik nori yra! O klausyk, gal tu ir žydras?
– Tai kad ne…
– O!!! Kaip tau nepatiks mūsų šeštadieniai…
***
Ant antenos tupi du žvirbliai. Ji rauda. Jis mėgina ją nuraminti:
– Patikėk manimi pagaliau! Aš nevedęs. Man žiedą užmovė ornitologai.
***
– Padavėjau, mano lėkštėje plaukioja musė!
– Nusiraminkite. Neilgai ji ten bus. Matote vorą ant lėkštės krašto?
***
– Apie ką galvoja pora varlių ir pora įsimylėjėlių, sėdinčių ant ežero kranto?
– Neduok Dieve, atskris gandras!
***
Sutuoktiniai keliauja po kalnus.
– Kaip nuostabu, brangusis, – šaukia ji, – pažvelk į slėnį ten, apačioje!
– Nesuprantu tavęs, – dūsauja jis. – Tai kam tempei mane į viršų?