Įsidarbino fabrike čiukčius. Pradirbo kokį mėnesį ir nuėjo direktoriui skųstis:
– Direktoriau, Čiukčia nedurnas.
– Ką? Gal ir nedurnas… O ką?
– Čiukčia nedurnas, o jį vadina durnium. Kasdien vadina.
– Kas vadina?
– Petraitis vadina. Sako: "Čiukcia durnas".
– Gerai, pakalbėsiu su Petraičiu.
Išsikviečia direktorius Petraitį ir sako:
– Buvo čiukčia atėjęs, skundėsi, kad tu jį nuolat durniumi vadini.
– Bet jis ir yra durnius. Nežinau, kaip kiti, bet šitas tai durnius. Galiu pademonstruoti.
– Gerai, pademonstruok.
Petraitis pakviečia čiukčią, duoda jam savo namų raktus ir taria:
– Nubėk pas mane namo, pažiūrėk, ar aš ten esu.
Čiukčia nubėga. Petraitis taria:
– Na, matote? Sakiau, kad durnius?
– Na jooo… Galėjo juk paskambinti…
Eina policininkas ir mato – smėlio dėžėj vaikas žaidžia, policininkas ir klausia:
– Ką darai?
– Lipdau policininką.
– Iš ko lipdai?
– Dedu smėlio, molio, šiaudų, šūūūdo..
Policininkas supykęs ateina pas vaiko tėvą ir sako:
– Tramdykit vaiką, jis iš šūdo lipdo policininką.
Tėvai vaiką perspėja, kad taip nedarytų.
Eina policininkas kitą dieną, žiūri vaikas smėlio dėžėj vėl kažką lipdo, prieina ir paklausia:
– Ką dabar lipdai?
– Gaisrininką!
– Ką dedi?
– Smėlio, molio, šiaudų…
– O kodėl nededi šūdo?
– Bijau, kad neišeitų policininkas.
Blondinė gražiu nauju “mersu” važiuoja per raudoną šviesą ir žinoma, į jos mašiną įsirėžia “zapukas”. Blondinė išlipa iš savo mašinos ir, išsproginusi akis, taškydamasi seilėmis bei kitaip rodydama įniršį, eina prie “zapuko”. O iš “zapuko” išlipa senyvas dėdulė, kuris, blondinei dar nieko nespėjus pasakyti, liūdnai klausia:
– Panele, o jūs bent vairavimo egzamine esate buvusi?
– Taip, – užrėkia blondinė, – ir skirtingai nuo tavęs, daugybę kartų, ožy!!!
Traukinyje vienoje kupe glamonėjasi jauna pora ir šalia gruzinas miega. Vaikinas sako merginai:
– Myli?
– Myliu.
– Duosi?
– Neduosiu, gruzinas mato.
– Nemato.
Nurovė kelis plaukus gruzinui ir sako:
– Na matai, miega.
Po kiek laiko vėl:
– Duosi?
– Neduosiu, gruzinas mato.
– Nemato.
Dar vieną kuokštą nurovė. Dar taip kelis kartus, o po to jau ir gruzinas prabilo:
– Myli, nemyli, duosi, neduosi – aš jums ne ramunė!