Pasakoja firmos direktorius:
– Sugedo mano kompiuteris. Neįsijungia ir viskas. Išsikviečiau mūsų adminą. Tas atėjo, sudėjo rankas, lyg melstųsi, pakėlė akis į viršų ir ėmė kažką burbuliuoti. Paskui dešimt kartų apsuko mano kėdę, dar kažką nesuprantamai suburbuliavo, spyrė į mano kompiuterį, vėl pakėlė akis į dangų, paburbuliavo ir nuėjo. Kompiuteris dabar veikia…
Pasakoja tinklo administratorius:
– Paskambina tas idiotas. Sako, kad kompas neveikia. Ateinu – o maitinimo laidas dešimt kartų aplink jo kėdės koją apsivyniojęs. O tas durnius ant savo kėdės ir toliau sukiojasi. Nusukau tą laidą, kompą giliau po stalu paspyriau, kad vėl neužkabintų, įjungiau – veikia.
***
Jaunas specialistas darbinasi į labai turtingą firmą. Per pokalbį firmos bosas netikėtai pareiškia:
– Jei vesit mano dukterį, mokėsiu jums milijoną dolerių per metus!
– O kodėl čia taip? – Paklausia specialistas.
– O jūs pažiūrėkit! – Sako bosas ir parodo nuotrauką.
Vaikinukas pasižiūri, o ten – tokia pabaisa, kaip iš kokio siaubo filmo.
– Negana to, ji dar ir kvaila, kaip čebato aulas. – Sako bosas.
– Ne, gal nereikia… – Sako jaunasis specialistas ir pakyla eiti.
– Palaukit, – sako bosas. – Duosiu penkis milijonus per metus, sraigtasparnį ir nuosavą namą Long Ailende! Ir padarysiu jus firmos dalininku!
Vaikinas pasikąso galvą ir mąsto: "Na, vis dėl to, dideli pinigai. Tiek to, vesiu. Jei reikės dulkintis, maišą ant galvos užmausiu ir neimatys. "
Praeina metai. Vyrukas nusiperka aukcione brangų paveikslą ir nutaria pasikabinti jį ant sienos. Pasistato kopėčias prie sienos ir sako žmonai:
– Ei, nešk čionai plaktuką!
– Plaktuką, plaktuką, – suburba žmona ir nubėga į kitą kambarį plaktuko.
– O dabar nešk vinį! – Rikteli vyras.
– Vinį, vinį, – suburba žmona ir nubėga ieškoti vinies.
Vyras, pasiėmęs plaktuką, ima kalti vinį į sieną. Nepataiko ir susimuša sau pirštą.
– By*į tau į š***ą! – Užrinka vyras.
– Maišą, maišą, – suburba žmona ir nubėga į gretimą kambarį.
***
Gruzinas turguje parduoda gaidį:
– Pirkit gaidį, geras gaidys, gerai gieda!
Čia prieina vienas pirkėjas ir klausia:
– Ar tavo gaidys vištas mindo?
– A kam jam tas vištas mindyt, jis ir taip geras gaidys!
Pirkėjas nueina.
– Pirkit gaidį, geras gaidys, gerai gieda, dvi kojos, du sparnai, graži skiauterė.
Čia prieina dar vienas pirkėjas:
– O ar tavo gaidys vištas mindo?
– Kam jam tas vištas mindyt, jo ir taip geros kojos!!!
Pirkėjas nueina ir iškart po jo ateina kitas ir aiškina:
– Tie žmonės tavęs klausia, ar tavo gaidys vištas myli, o ne mindo.
– Aaa, tai aišku, kad mindo, ir vištas mindo, ir antis mindo, net karvė mindo!!!
– Tai klausyk, ko tu tokį gerą gaidį parduodi?
– Tai, kad va ir žmoną bandė mindyt, ir į mane kažkaip keistai pradėjo žiūrėti….
***
Gyveno sau padori šeimyna.
Pinigų užtektinai. Viskas gerai, viskas puiku. Bet žmonai kažko pradėjo trūkti.
O vyrui vis sako, kad viskas gerai…
Pagaliau nusprendžia kaip nors pasakyti.
– Žinai mielasis, šiandien viskas buvo puiku, bet ne taip gerai, kaip sapne….
– O kas buvo sapne?
– Na mes mylėjomės, o negras mus vėdino su vėduokle….
Vyras pagalvojo. Na nėra čia jau toks sudėtingas dalykas. Išsivedė žmoną į gatvę, ta išsirinko langus plaunantį negrą.
Prieina prie jo, pasiūlo 100 eurų, kad juos besimylinčius pavėdintų.
Negras pagalvojo. Darbas švarus, nieko čia blogo ir dar 100 eurų duoda.
Sutiko.
Vyras su žmona mylisi. Negras vėdina.
Vyras:
– Na o kaip dabar?
– Na geriau, bet vistiek ne taip gerai….
Vyras pašoka iš lovos, čiumpa vėduoklę liepia negrui pamylėti žmoną, kol jis pavėdins. Negras pagalvojo, kad keisti žmonės, bet ką padarysi, ėmė "pamylėti"
Žmona pradeda dūsauti iš laimės. Aikčioja iš džiaugsmo.
Vyras:
– Na, juodčki, matai kaip vėdinti reikia! ?
***
Vestuvės.
Jaunajam visi vyrai patyliukais dalina patarimus, kaip elgtis su jaunąja pirmąją naktį:
– Žinai, tu ją taip išdulkink, kad ji visą gyvenimą tai atsimintų, vat tada bus gerai!
– Ne, – paprieštarauja kitas, – tu jos pirmą naktį iš viso neliesk, tada ji tavęs visą laiką norės!
Čia įsiterpia senas žilas senelis:
– Oi, ne taip daryk. Pirmą naktį, vos tik pasiliksit vieni, paguldyk ją į lovą, nurenk, tada atsistok prieš ją ir smaukyk! Iki galo!
– Kaip čia taip? Kodėl?!
– O tam, kad ji nuo pat pirmos dienos suprastų, kad tu puikiausiai gali apsieiti ir be jos!
***
Žmogelis iš kaimo nuvežė į Vilnių parduoti pusę tonos bulvių. Apsistojo kažkokiam viešbutuke, pardavė po pusę lito už kilogramą ir nutarė, prieš grįždamas, pauliavoti.
Susirado prostitutę, o ta jam ir sako:
– Mokėk 100lt už kartą.
Žmogelis ir sumokėjo. Nusivežė į viešbutį. Pasimylėjo. Greitai užsimanė dar.
Prostitutė vėl jam tą patį:
– 100lt!
Žmogelis ir dar kartą užmokėjo. Greitai vėl užsimanė. Sako:
– Gal už 50 sutiksi?
– Ne, – pareiškė prostitutė, – už 50 gali į mane nebent pažiūrėti!
Žmogelis atidavė jai ir likusius 50lt, ta nusirengė, žmogelis atsisėdo ir žiūri jai į tarpukojį. Žiūri 10min, 20min, pusvalandį… Prostitutė jam ir sako:
– Klausyk, tu ką, ar nori atrasti kažką man tarpukojy?
– Ne, – sako žmogelis, – tiesiog žiūriu ir nesuprantu… Kaip ten galėjo pusė tonos bulvių sutilpti…
***
Dievas sutvėrė arklį ir pasakė:
– Tu sunkiai dirbsi, mažai ilsėsiesi, maitinsi ir mokysi savo kumeliukus, bet gyvensi 60 metų.
– Kam man tokiam sunkiam gyvenimui tiek daug metų? Man užteks ir 20 metų, o kitus 40 metų gali pasilikti sau.
Tada Dievas sutvėrė šunį ir pasakė:
– Tu aplosi kiekvieną, kuris praeis pro šalį. Ir gyvensi 20 metų.
– Kaip lojimui, kiek daugoka, – pasakė šuo. Užteks man ir 10 metų, o kitus 10 metų gali pasilikti sau.
Tada Dievas sutvėrė žmogų ir tarė jam:
– Esi mano mylimiausias kūrinys, tadėl galėsi linksmintis ir gyventi be rūpesčių, bet tavo gyvenimas tęsis 20 metų.
– Nieko sau! – pasipiktino žmogus. – Toks geras gyvenimas ir taip trumpai. Žiūrėk turi 40 nereikalingų arklio metų ir dar 10 metų atidavė šuo. Tai duok man tuos metus man, gerai?
Dievas sutiko, nes ko nepadarysi dėl mylimiausio kūrinio. Nuo tada žmogus 20 metų gyvena linksmai ir be rūpesčių, paskui 40 metų dirba, aria ir rūpinasi vaikais, o paskutinius 10 metų sėdi kieme ir aploja kiekvieną, kuris praeina pro šalį.