Susitinka du draugai supermarkete. Vienas sako:
– Pamečiau žmoną tarp tiek žmonių, negaliu surast.
– Aš irgi pamečiau, o kaip tavo atrodo?
– Aukšta, blondinė, didele krūtine, trumpu sijonu. O tavo kaip?
– Ai, velniop mano, einam tavo ieškoti!
Grįžta vyras namo. Randa šaldytuve butelį degtinės ir sako žmonai:
– Gal išgeriam?
– Ai, stovi tegu stovi, gal pas mus kas ateis ar mes pas ką nors nueisim.
Vakaras, guli abu lovoje, moteris ranka apgraibo vyrui aplink klyną. Stovi.
– Tai, vyreli, gal…
– Ai, stovi tegu stovi, gal aš kur nueisiu ar pas mane kas ateis…
Kaime vakare į žmogelio duris pasibeldė kaimynas:
– Labas, klausyk, gal galėtum leisti vandens iš tavo šulinio pasisemti? Kelis kibiriukus?
– Žinoma, kokios problemos!
Praėjo valanda, žmogelis, vis girdėdamas triukšmą kieme, išėjo pažiūrėti ir pamatė kaimyną, lakstantį nuo savo šulinio prie kaimyno su kibiru: pasisemia vandens iš žmogelio šulinio, nubėga prie saviškio ir išpila.
– Tau ką, protas pasimaišė? – Nustebo žmogelis.
Kaimynas stabtelėjo ir tarė:
– Ne, tiesiog toks reikalas… Matai, mano uošvienė į šulinį įkrito, o vandens jai tik iki kaklo…
Geologas klausia čiukčio piemens:
– Tėvai, sakyk, kiek tavo elniai per sezoną ragų duoda?
– Juodi ar balti?
– Na, sakykim, juodi.
– Aaaaa… Juodi – du kilogramus.
– O balti?
– Ir balti du kilogramus.
– O sakyk, tėvai, kiek jiems reikia pašaro per dieną?
– Juodiems ar baltiems? – pasitikslina piemuo.
– Na, juodiems.
– Juodiems – vieno kilogramo.
– O baltiems? – nerimsta geologas.
– Ir baltiems vieno kilogramo.
Geologas įsiunta:
– Tai ko tu man galvą suki? Kodėl visą laiką klausi, juodi ar balti, jei rezultatas tas pats?!
– Naaa… Taigi juodi tai mano elniai, – atsako čiukčia.
Geologas supratingai:
– Aaaa… O balti?
– Ir balti mano.