Pareina žentas namo, nusirengia iki pusės. Prieina prie uošvienės ir sako:
– Spjauk man ant nugaros.
Uošvienė nespjauna. Žentas sako:
– Nu prašau, maldauju spjauk.
Uošvienė ir klausia:
– Kam tau reikia, kad aš spjaučiau?
Žentas atsako:
– Buvau pas gydytoją, nes nugarą skaudėt pradėjo. Gydytoja liepė ant skaudamos vietos gyvačių nuodų papurkšt.
Pareina žentas namo, nusirengia iki pusės. Prieina prie uošvienės ir sako:
– Spjauk man ant nugaros.
Uošvienė nespjauna. Žentas sako:
– Nu prašau, maldauju spjauk.
Uošvienė ir klausia:
– Kam tau reikia, kad aš spjaučiau?
Žentas atsako:
– Buvau pas gydytoją, nes nugarą skaudėt pradėjo. Gydytoja liepė ant skaudamos vietos gyvačių nuodų papurkšt.
– Anksčiau mano senelė per vestuves vis kumščiuodavo man į šoną sakydama: "Tu būsi kitas. Tu būsi kitas."
– O nuo kada daugiau taip nesako?
– Nuo tada, kai per kiekvienas laidotuves aš jai pradėjau sakyti tą patį.
Ateina ežys pas lokį 3 valandą nakties ir klausia:
– Klijų turi?
Lokys:
– Neturiu, kam man jie?
Po pusvalandžio vėl ateina ežys pas lokį. Lokys įpykęs:
– Ko tau dar?
Ežys:
– Nieko, atnešiau klijų…
Kalbasi du draugai:
– Ko tu toks liūdnas ir pavargęs?
– Ai… Darbas, darbas, vien tik darbas… Ryte, vakare darbas…
– Ir seniai tu taip ari?
– Vat nuo rytojaus ir pradedu…