Apie Joną, laužą ir kiti

Grįžta Jonas po Joninių namo paryčiais, prilupęs kaip reikiant, vos paeina. Spaudžia skambutį. Žmona atidaro. Abu stovi žiūrėdami viens į kitą kelias minutes – žmona priekaištingai, Jonas nieko nematančiomis akimis. Staiga Jonas kiek krūpteli, akys įgauna žvalumo, pamato žmoną ir sako draugiškai:
– Na tai už-ž-žeik, jei jau atėjai!

Grįžta Jonas po Joninių namo paryčiais, prilupęs kaip reikiant, vos paeina. Spaudžia skambutį. Žmona atidaro. Abu stovi žiūrėdami viens į kitą kelias minutes – žmona priekaištingai, Jonas nieko nematančiomis akimis. Staiga Jonas kiek krūpteli, akys įgauna žvalumo, pamato žmoną ir sako draugiškai:
– Na tai už-ž-žeik, jei jau atėjai!
 
 

 

– Kodėl senovėje mergos šokinėdavo per laužą?
– Tais laikais depiliatorius dar nebuvo išrastas.

 


 

Eina vaikinukas ir mergina pievute, pavasaris, saulutė šviecia, paukšteliai čiulba… Pievoje ganosi karvė ir jautis. Mato: jautis prieina prie karvės, užšoka ant jos ir pradeda dulkinti…
Mergina klausia vaikino:
– Klausyk, nesuprantu, o kaip jautis žino, kad karvė nori?
Vaikinas atsako:
– Jautis turbūt užuodžia…
Mergina ir vėl klausia:
– O tai kas tau yra? Sloga sergi?!

 


 

Mokytoja stebi kaip Petriukas nusirašinėja ir sako:
– Tu jau kelintą kartą vis žiūri į Jonuko testą.
Petriukas atsako:
– Aš nekaltas, kad jis taip neaiškiai rašo.