Du požiūriai:
Vaikinas:
– Sėdim su Juste , žiūrim televizorių, galvoju, kaip čia ją apkabinus… Tik staiga matau, kad ji samonės neteko, akys užmerktos, ant manęs užkrito, pliaukštelėjau per žandus porą kartų, atsipeikėjo, paskui kažko supyko, apsiverkė ir pabėgo.
Mergina:
– Sėdim su Gintaru, žiūrim televizorių, galvoju, kaip būtų gera, jei apkabintų, pabučiuotų… Kažkaip atsipalaidavau, užsimerkiau, prisiglaudžiau prie jo, o jis man – į snuki, į snukį.
***
Ateina vaikinas į bažnyčią atgailos.
Atsiklaupia prie būdelės ir sako kunigui:
– Nusidėjau, šventas tėve.
– Pasakok.
– Kartą nuėjau pas draugą. Tačiau buvo tik jo mergina. Lauke pylė kaip iš kibiro, o aš neturėjau skėčio, tai pasilikau. Na ir ką – patvarkiau aš ją…
Kunigas liepia pasakoti toliau.
– Kartą buvau pas uošvę. Lauke smarkiai lijo, aš ir vėl neturėjau skėčio… Na ir patvarkiau aš uošvę…
Kunigas klauso toliau.
– Kai kitą kartą nuėjau pas draugą, jis buvo vienas. Lauke lijo, skėčio neturėjau, ir ką – patvarkiau ir draugą…
Kunigas sako:
– Klausyk, gal tu jau eik namo, nes dangus niaukiasi, o tu, kaip matau, skėčio neturi….
***
Įlipa zuikis į autobusa ir neturi bilieto. Apsimeta kontrolieriumi. Įlipa vilkas. Zuikis piktai klausia:
– Turi bilietą?
– Ne
– 40lt bauda, – vėl piktai išrėžia
– Pasigailėk manęs, aš boksininkas…
– Gerai 20lt
Įlipa lapė – balerina. Ši be bilieto. Zuikis nusileidžia – 20 lt bauda
Įlipa meška – karatistė be bilieto kurios zuikis pasigaili. jai 20lt bauda
Paskutinė stotelė. išlipa vilkas:
-Cha cha aš ne boksininkas
Išlipa lapė:
-Cha cha aš ne balerina…
Išlipa meška:
-Cha cha aš ne karatistė…
Išlipa zuikis:
-Cha cha aš ne kontrolierius…
***
Dvi draugės kalbasi:
– Žinai, mano vyras visai nekreipia į mane dėmesio. Grįžta namo ir iškart klausia: "Tai ką ėdamo turim? ". Su juo tiesiog neįmanoma gyventi.
– Oi, tai čia visi vyrai tokie. Jie labai vaikiški ir paprasti. Maniškis anksčiau irgi taip elgdavosi, bet aš radau priemonę.
– Ir kokia ta priemonė?
– Labai paprasta: nusipirk kokius nors ypatingus drabužius, pavyzdžiui, juodą apsiaustą ir kaukę. Ir sutik jį taip apsirengusi. Pamatysi, iškart ims elgtis visiškai kitaip.
… Po kelių dienų draugės susitinka vėl:
– Žinai, padariau kaip tu sakei: nusipirkau juodą apsiaustą, kaukę, apsirengiau…
– Ir kaip?
– Jis vos parėjęs nužvelgė mane ir tarė: "Labas, Zoro. Tai ką ėdamo turim?"
***
Nutarė šefas susirasti pagalbininką. Tik va, bėda, tas šefas ausų neturėjo ir buvo labai piktas dėl to. Kas pas ji beateina, visų jis klausia:
– Na, tai kas Jums krenta į akis labiausiai mano ofise?
Ir aišku, visi, kas gauna šį klausimą, atsako:
– Taigi pone, Jūs ausų neturite!
Ir jis, aišku, tuojau pat meta tą nesusipratėlį lauk. Atėjo įsidarbinti žydas. Šefas jo ir klausia:
– Na, tai kas gi Jums krenta labiausiai į akis mano ofise?
Tas jam:
– O, labai gražus ofisas. Nauji baldai, gražus dizainas, štai ir kilimas, matau, neseniai pirktas.
– Bet kas Jums ypatingai krenta į akis?
Žydas jam toliau porina:
– Gera vieta, pats miesto centras, tylu…
– Na o kas Jums labiausiai akį rėžia?
– Aaaa, taigi Jūs, pone, linzes nešiojate!
– O iš kur Jūs tai žinote?
– Matote, jeigu Jūs turėtumėte ausis, tai nešiotumėte akinius…
***
Susitinka du senokai nesimatę draugai ir skundžiasi:
– Mano žmona taip taupo… Nuperka kauliukų, savaitę mes juos graužiam apkeptus, paskui užpila vandeniu, savaitę valgom sriubą, dar kartą užpila, dar savaitei sriuba…
– Čia dar niekis, mano žmona nusiperka triusikus, panešioja iš vienos pusės savaitę, paskui iš kitos pusės savaitę, po to prakerpa skylę ir man nauja maikė.
***
Eina kunigas mišku, žiūri – šūdas:
– O, šūdas!
– O, bliamba, pasakiau šūdas!
– Velnias, pasakiau bliamba!
– Bl*t, pasakiau velnias!
– Nu ir na*hui, vis tiek nenorėjau kunigu būti!