Apie lenkus ir Petkos mįsles

-Ei, žmogau, ką darai!!! Kodėl tu geri vandenį iš šitos balos? Čia juk visas miesto šudotekis subėga…
-Co ty powiedziałeś?
-Sakau dviem rankom kabink, dviem!!

***

Ateina kartą Petka pas Čepajevą ir sako:
– Nori mįslę užminsiu?
– Nu, davai.
– Be langų, be durų – pilna troba baltų žmogeliukų. Kas?
– Hm, nežinau.
– Agurkas. Gerai, užduosiu dar.
– Varyk!
– Padalinta į dvi dalis, bet ne žemė. Kas?
– Hm… hm… nežinau.
– Ogi subinė!
– Aaaa. Aišku.
– Na gerai, paskutinė. Du apvalūs, vienas ilgas, visom bobom reikalingas. Kas?
– Taigi aišku, b…
– Žirklės, balvone tu.
Susinervinęs vaikšto Čepajevas ir susitinka Anušką, sako:
– Nori mįslę užminsiu.
– Nagi, bandyk!
– Be langų, be durų, pilna subinė agurkų. Kas?
– Žinai, Čepajevai, čia kažkokia nesąmonė gaunasi.
– Ir aš taip manau, o Petka: žirklės… žirklės…

***

Vestuvės kaime. Nu kokios būna vestuvės kaime… Stalai ilgiausi nukrauti ivairiais valgiais: kepti paršiukai, rūkyti upėtakiai, šakočiai, tortai, alus, vynas, samagonas… na ir t.t. Vienu žodžiu nuo vieno iki kito galo reikia su mašina važiuot…
Visi geria, dainuoja, šoka… Kas jau nulūžęs… O pas jį žmonikė graži… Jau imsiu už jos.. Tik staiga vidurius užsuko… Na žinai, lietuviškai tryda… Š*ku, š*ku ir dar noriu. Greit pirštą geron vieton ir į tupyklą… Na kokia tupykla kaime… Būdelė, širdelė, o kas žino, kad ten seniai grindys išpuvę… Tik šliurkšt ir iki kaklo… Nu kvapas… Nebegaliu. Juk nešauksi… Subėgs visi š*džium išvadins, o kas paskui eis ant šieno miegot… Palauksiu. Gal kas ateis savo reikalo. Gal kopėčias atneš…
5 min. praėjo – nebegaliu, 10 jau visai… 15… Viskas kas bus, tas bus:
– Gelbėkit! Gelbėkit!
O šalia balsas:
– Tu nekelk bangų. Ne vienas esi…

***

Labai graži mergina tranzuoja šalikelėje.
Ją paima pavėžėti vienas vyras.
Po kiek laiko jis sako merginai:
– Labai dažnai važiuoju šiuo keliu Vilnius-Kaunas, o šią savaitę pavėžėju jau ketvirtą nėščią merginą…
– Bet aš nesu nėščia!
– Bet mes dar ne Kaune…

***

– Maukis triusikus ir atsisuk užpakaliu.
– Ne, Dima, .
– Taigi Tu nebijok, Nataša, tai visai neskauda.
– O Lena sakė, kad skauda.
– Lena muistėsi, todėl aš normaliai pataikyti negalėjau, todėl ir skaudėjo.
– Bet man gėda.
– Nataša, mes vienas kitą žinom nuo mokyklos laikų. Ir iš viso, manęs gedytis nereikia. Man jokio skirtumo, moteris tu ar vyras.
– O tu gali bent jau nežiūrėti?
– Tai kaip aš pataikysiu jeigu nežiūrėsiu?!
– O tu apčiuopom.
– Irgi mat, prisigalvojai, apčiuopom… Gerai, išsiziok. Imk į burną ir ryk… Tik tabletė – nieko gero. Injekcija – rimčiau ir geriau.
Eik, ir pasakyk, kad kita užeitų.
Kaip man visa tai atsibodo!
Juodas darbas skiepyti nuo gripo tas mergas iš audėjų fabriko…

***

Miršta legendinis automobilio kūrėjas Porše. Danguje ji pasitinka Šventas Petras ir sako:
– Ferdinandai Porše, už nuopelnus automobilių pramonei aš išpildysiu bet kokius tavo norus.
Porše pagalvojo ir sako:
– Leisk man pasikalbėti su Viešpačiu.
Šventas Petras linkteli galvą ir nuveda jį pas Dievą.
Porše jo klausia:
– Dieve, apie ką tu galvojai, kai tvėrei moterį?
– Ką turi omenyje? – nesuprato kūrėjas.
– Tavo kūrinys pilnas klaidų. Štai, žiūrėk:
1. Priekinės dalies aerodinamika galėtų būti geresnė.
2. Triukšmo lygis labai aukštas.
3. Kiekviena mėnesį ji reikalauja penkių arba šešių dienų eksploatacinės pertraukos.
4. Užpakalinė dalis pakabinta per daug laisvai.
5. Jai reikia nuolat atnaujinti stilių.
6. Išmetimo vamzdis per daug arti užpylimo angos.
7. Žibintai dažniausiai būna per dideli.
8. Amortizacinės išlaidos nepalyginimai didesnės už eksploatacijos metu gaunamą naudą.
Dievas pamąstė ir sako:
– Ferdinandai, galbūt tavo žodžiuose ir yra tiesos, bet, remiantis statistika, mano išradimu vyrai naudojasi dažniau, negu tavo.

***

Atsiuntė nuotrauką iš kelių policijos kur aš viršiju greitį.
Nusiunčiau jiems video, kuriame nufilmuota kaip sumoku baudą grynais pareigūnui…