Apie liustrą, moterys ir kiti

Vaikinas pirmą kartą parsiveda savo merginą pas save. Ji tik užėjus netyčia garsiai pirstelėjo, susigėdo ir užvertusi galvą sako:
– Ooo, kokia graži jūsų "liustra"…
– Į svetainę užeisi, visai apsišiksi!

 


 

Moterys turi dvi problemas:
1. Nėra ką apsirengti;
2. Nėra kur sukabinti rūbų.

 


 

Susitinka du seniai nesimatę draugai. Vienas jų pastebi, kad kitas mikčioja, o to seniau nebuvo. Jis klausia:
– Kas yra? Kodėl pradėjai mikčioti?
Tas atsako:
– Supranti, mes su broliu anksti tapome našlaičiais. Sugalvojome nusipirkti ožką, taip ir padarėme. Kadangi melžti nė vienas nemokėjome, paeiliui čiulpėme pieną iš spenio. Po trejų metų, kai ožka paseno, nuvedėme ją į turgų parduoti. Tik niekas jos kažkodėl nepirko. Po kiek laiko priėjo senis ir paklausė: "Už kiek tą ožį parduodat?" Brolis nualpo, o aš mikčioti pradėjau.

 


 

Eina žmogus pro daugiabutį namą, žiūri – ketvirtame aukšte užsikabinusi už balkono turėklų kabo moteris, o kažkoks vyras bando ją numesti. Praeivis rėkia:
– Klausyk, ką tu darai, žmogų užmuši!
– Nelįsk, čia mano uošvienė.
– Matai, gyvatė kaip stipriai įsikabinusi! Gal padėti?