Apie narkomaną, blondninę ir kiti

Nueina narkomanas į kirpyklą ir sako:
– Koroče…
Ir nukirpo jį trumpai. Jis vėl sako tą patį, tai dar trumpiau nukirpo. Galiausiai nuskuto plikai. O tada narkomanas sako:
– Koroče… Kur čia randuosi?..

Nueina narkomanas į kirpyklą ir sako:
– Koroče…
Ir nukirpo jį trumpai. Jis vėl sako tą patį, tai dar trumpiau nukirpo. Galiausiai nuskuto plikai. O tada narkomanas sako:
– Koroče… Kur čia randuosi?..

 


 

Skrieja blondinė 240 km/h greičiu. Ją sustabdo kelių inspektorius:
– Tu ką, visai pakvaišai? Tu jau nevažinėji, tu skraidai! Duok dokumentus!
Blondinė:
– Neduosiu, jie padirbti…
– Policininkas įsiuto:
– Lipk iš automobilio!
– Nelipsiui, mano kišenės pilnos narkotikų. O jei juos išbarstysiu?
Policininkas net paraudo iš įsiučio:
– Atidaryk bagažinę!
– Negaliu, lavonas ten, savaitė kaip vežiojuos, dvoks labai…
Policininkas išsikviečia Arą. Blondinę išvelka iš automobilio. Rankos ant kapoto, apieško: dokumentai tvarkingi, jokių narkotikų, bagažinė tuščia. Aro būrio vadas klausia kelių inspektoriaus:
– Kokį šūdą čia mali? Kokie narkotikai, kokie lavonai?
Blondinė:
– Jūs daugiau klausykit šito ožio… Jis, bl*t, tuoj pasakys, kad aš 240 km/h greičiu lėkiau…

 


 

Vyras su žmona vakarieniauja. Žmona sako:
– Prisimeni, prieš devynis mėnesius tu buvai paėmęs dvi savaites atostogų upėtakiams gaudyti?
– Taip, prisimenu.
– Šiandien viena upėtakytė skambino ir pasakė, kad tu tapai tėvu…

 


 

Ji:
– Ar tu mylėsi mane, kai mano plaukai bus žili?
Jis:
– Žinoma! O kodėl gi turėčiau nemylėti? Aš juk mylėjau tave, kai tavo plaukai buvo raudonos, geltonos, oranžinės, sidabrinės, mėlynos ir net žalios spalvos!