Žmona:
– Ką tu darytum, jeigu aš numirčiau?… Nu ką tu darytum?!
Pauzė. Žmona:
– Rimtai – ką tu darytum? Vestum kitą?
Pauzė. Žmona:
– Vestum vėl, jei aš numirčiau? Vestum?
Vyras:
– Mhm… Ne.
Žmona:
– Vestum vestum. Juk tau patiko mūsų vedybos? Ką?
Vyras:
– Mhm… Na, gal ir vesčiau…
Žmona:
– Va, matai.
Pauzė. Žmona:
– O judu miegotumėte mūsų lovoje?
Vyras:
– Nu… Tai o kur mudu dar galėtume miegoti?
Žmona:
– O paveikslus, bižuteriją, vonios apstatymą, kilimus, rankšluoščius, virtuvės rakandus – pakeistumėt viską pagal jos skonį?
Vyras:
– Taip… Manau, tai būtų normalu.
Žmona:
– O jinai naudotųsi mano golfo lazdomis?
Vyras:
– Ne. Jinai kairiarankė.
Pauzė. Vyras:
– Šūdas…
Stovi kariuomenės vadas prieš eilinius ir sako:
– Kas važiuos bulvių kasti, žingsnį į priekį!
Vienas kareivis žengė:
– Aš!
Kariuomenės vadas sako:
– Gerai, važiuojam. Kiti eis pėsti.
Eina Petriukas su fingalais abiejose akyse ir sutinka draugą. Tas jo klausia:
– Kas tau nutiko?
– Ai, norėjau gerą darbą padaryti…
– Kaip?!
– Nu važiuoju autobusu, žiūriu moteriškei į užpakalį sijonas sulindęs. Nu aš paėmiau ir ištraukiau. Tai va ir gavau į akį.
– Nu, o tai antras iš kur?
– Kai supratau, kad jai tai nepatiko, tai sukišau atgal…