Žmona stovi vonioje prieš veidrodį ir guodžiasi savo vyrui:
– Petrai, mano krūtys per mažos…
Vietoje būdingo atsakymo „Jos visai ne per mažos,” vyras duoda patarimą:
– Jeigu nori, kad padidėtų krūtinė, tu turi kasdien paimti gabalėlį tualetinio popieriaus ir patrinti sau tarp krūtų.
Žmona, juo patikėjusi, ima gabalą tualetinio popieriaus ir trina, kol pavargsta:
– O kiek laiko taip reiks trinti?
– Na, rezultatas matysis tik po kelių metų, – atsako vyras.
– Nejaugi tu tikrai manai, kad tualetinis popierius gali padidinti krūtis? – pradeda dvejoti žmona.
– Žinoma, tu tik pažiūrėk, kiek užpakalis išaugo!
Žmona stovi vonioje prieš veidrodį ir guodžiasi savo vyrui:
– Petrai, mano krūtys per mažos…
Vietoje būdingo atsakymo "Jos visai ne per mažos," vyras duoda patarimą:
– Jeigu nori, kad padidėtų krūtinė, tu turi kasdien paimti gabalėlį tualetinio popieriaus ir patrinti sau tarp krūtų.
Žmona, juo patikėjusi, ima gabalą tualetinio popieriaus ir trina, kol pavargsta:
– O kiek laiko taip reiks trinti?
– Na, rezultatas matysis tik po kelių metų, – atsako vyras.
– Nejaugi tu tikrai manai, kad tualetinis popierius gali padidinti krūtis? – pradeda dvejoti žmona.
– Žinoma, tu tik pažiūrėk, kiek užpakalis išaugo!
Kunigas pasikviečia zakrastijoną prie klausyklos, kad tas išpažintį atliktų.
Kunigas klausia:
– Kas iš rūsio vagia mano vyną?
Zakrastijonas:
– Ką sakot? Nieko negirdžiu.
Kunigas:
– Kas iš rūsio vagia mano vyną?
Zakrastijonas:
– Kunigėli, gal pasikeičiam vietom? Kažkaip nieko nesigirdi.
Pasikeičia vietomis. Zakrastijonas klausia:
– Kas miega su mano žmona???
Kunigas:
– Bet tikrai, kaip čia nieko nesigirdi.
Operacija. Tragiškas ligonio balsas:
– Daktare, aš, atrodo, nemiegu.
– Negali būti!
Daktaras toliau ruošiasi operaijai.
– Garbės žodis, nemiegu.
– Na baik tu!
Daktaras pjauna.
– Aaaa! Skauda.
– Žiūrėk tu man, tikrai nemiega.
– O ką aš jums sakiau.
– Na, tai tylėk ir kvėpuok savo chloroformą. Duokite jam dar.
– Kaifas! Dar galima?
– Galima.
– O dar?
– Galima. Skelkit jam kirvuku per galvą.
– Geras!!! O dar kirvuku?
– Užteks, per daug priprasi.
– Na, kaip ten, daktare? Žaizda nepavojinga?
– Klausyk, tu man trukdai.
– Galiu ir išeit.
– Gerai jau, gulėk. Nieko čia pavojingo. Kulka kiaurai perėjo, nieko rimto nekliudė. Kas per kretinas į tave šovė?
– O kodėl kretinas?
– Argi taip šaudoma! Reikėjo truputį aukščiau ir kairiau. O kaip viskas įvyko?
– Ai, viskas labai paprasta, daktare. Guliu su meiluže, ramiai taip, nieko neliečiu, tik ją, o čia šast! Bast! Vyras grįžta.
– A! Vyras šaudė.
– Neee… Lekiu pro balkoną, nieko neliečiu, tiktai šast! Bast! Ant milijonieriaus mylimiausio šuns.
– Tai milijonierius šaudė.
– Šaudyt šaudė, bet taip ir nepataikė. Bėgu sau nuogas gatve, nieko neliečiu, girdžiu bast! Kažkas vejasi. Pasirodo, žmogžudys, seksualinis maniakas.
– O šitam ko šaudyt?
– Ne, jis mane tik švelniai dusino. Baikeriai girti tuo metu važiavo pro šalį, tris kvartalus nuo jų bėgom.
– Baikeriai, sakai…
– Ką ten, vaikai dar… Na, maniaką tai jau papjovė, kas buvo, tai buvo.
– Na, tai kas gi šaudė?!
– O jūs klausykit. Užbėgu į komercinę parduotuvę, bandau kokias kelnes susirast, o čia šast! Iššoka sargas.
– Šaudydamas?
– Ne, atsišaudydamas. Paskui mane į parduotuvę plėšikai įgriuvo.
– Tai jie šaudė?
– Ko jie ten šaudys – suguldė ant pilvų ir lituokliu, lituokliu… Gerai, kad sargas prieš mirtį spėjo juos įtikint, kad aš čia pašalinis. Paleido. Išeinu, o priešais graži mergina ir viešbučio beišeinanti. O aš taigi nuogas. Ji tik kapt iš rankinuko pistoletą ir tik pokšt!
– Pataikė?
– Ir dar ne kartą… Tik pistoletas jos dujinis buvo.
– Velniai griebtų, o tai skylė iš kur?
– Pareinu ryte namo pas žmoną. Nuogas, sumuštas ir dar nuo dujų apsvaigęs. Nieko nesiruošiu liet, ir staiga šast! Iššoka uošvė su dvivamzdžiu.
– Pataikė?
– Taip…
– Na, pagaliau!
– Žmonai į užpakalį… Šratais.
– Na, klausyk, tavo vietoj aš pats nusišaučiau…
– Tai kaip jūs manot, kodėl aš čia?