Per atostogas atvažiavo Petras į Prancūziją. Nutarė aplankyti Luvrą. Bevaikščiodamas pavargo ir atsisėdo ant pasitaikiusios kėdės. Prie jo prieina muziejaus tarnautojas ir sako:
– Mesjė, jūs negalite čia sėdėti, tai Liudviko XIV-ojo kėdė.
– Na ir kas, kai jis ateis, aš atsistosiu.
Per atostogas atvažiavo Petras į Prancūziją. Nutarė aplankyti Luvrą. Bevaikščiodamas pavargo ir atsisėdo ant pasitaikiusios kėdės. Prie jo prieina muziejaus tarnautojas ir sako:
– Mesjė, jūs negalite čia sėdėti, tai Liudviko XIV-ojo kėdė.
– Na ir kas, kai jis ateis, aš atsistosiu.
Grįžta žmona po atosotogų iš sanatorijos į namus pas savo vyrą. Vyras visai nesidžiaugia – sėdi susikrimtęs, neramus, primygtinai reikalauja išmesti sofą. Žmona nėra mačiusi jo dar tokio susikrimtusio.
Po kelių dienų jos vyras neiškenčia sąžinės graužiamas. Kas bus, tas bus – pasisako, kad, jai nesant, su kaimyne sugriešijo ant šios sofos, ir dabar nuo to laiko ji jam kelia nemalonius prisiminimus.
Žmona jam ir sako:
– Vyreli, kvaileli tu mano, jei ir aš imčiau taip į galvą ir mėtyčiau savo daiktus, tai namuose liktų tik šviestuvas.
Vestuvės kaime. Nu kokios būna vestuvės kaime… Stalai ilgiausi nukrauti ivairiais valgiais: kepti paršiukai, rūkyti upėtakiai, šakočiai, tortai, alus, vynas, samagonas… na ir t.t. Vienu žodžiu nuo vieno iki kito galo reikia su mašina važiuot…
Visi geria, dainuoja, šoka… Kas jau nulūžęs… O pas jį žmonikė graži… Jau imsiu už jos.. Tik staiga vidurius užsuko… Na žinai, lietuviškai tryda… Š*ku, š*ku ir dar noriu. Greit pirštą geron vieton ir į tupyklą… Na kokia tupykla kaime… Būdelė, širdelė, o kas žino, kad ten seniai grindys išpuvę… Tik šliurkšt ir iki kaklo… Nu kvapas… Nebegaliu. Juk nešauksi… Subėgs visi š*džium išvadins, o kas paskui eis ant šieno miegot… Palauksiu. Gal kas ateis savo reikalo. Gal kopėčias atneš…
5 min. praėjo – nebegaliu, 10 jau visai… 15… Viskas kas bus, tas bus:
– Gelbėkit! Gelbėkit!
O šalia balsas:
– Tu nekelk bangų. Ne vienas esi…