Apie Petriuko tėvą, programuotojų pramogas ir kiti

Atėjo Petriuko mokytoja pas tėvus į namus pakalbėt. Ir skundžiasi tėvui:
– Jūsų sūnus į mano pastabas atsakė, kad mane "išp*s".
– Tuoj aš su juo išsiaiškinsiu, – atsako tėvas, preina prie lango ir rėkia:
– Petriuk, tu su mokytoja pykaisi?
– Nu, pykausi.
– Išp*st žadėjai?
– Nu, žadėjau.
– Tai kokio velnio tada lauke sėdi, varyk namo – ji jau atėjo!

 


 

Ryte prie kompiuterio sėdi ypač liūdnas programuotojas. Jo klausia, ko toks liūdnas? Tas:
– Vakar alų gėrėm, pramogavom – slaptažodžius kaitaliojom…

 


 

– Tėveli, o Austrijos sostinė – Viena?
– Tai ne, bl*t… Dvi!

 


 

Žmona sako vyrui:
– Karoli, mes turime pradėti taupyti.
– Ir kaip tu tai įsivaizduoji?
– Visai paprastai. Tu nustosi vaikščioti po barus, o aš atpratinsiu tave rūkyti.

 


 

Žmogelis atneša į biblioteką perskaitytą knygą ir teiraujasi:
– Gal turite daugiau šio autoriaus knygų?
– Labai patiko?
– Ne. Tiesiog knygoje radau 20 litų.

 


 

– Mama, šviestuvas dega!
– Ne dega, o šviečia!
– Mama, jau užuolaidos šviečia!