Susituokia vaikinas ir mergina. Mergina nekalta, artėja pirmoji naktis. Vaikinas klausia:
– Duosi?
Mergina:
– Duosiu, bet reiks palaukti kol mano tėvai už sienos užmigs. Aš suprasiu kada jie užmigo, tad sutariam, kad sutartinis žodis bus – „skalbimo mašina įjungta”.
Vaikinas:
– Na gerai.
Praeina pusvalandis. Vaikinas klausia:
– Skalbimo mašina įjungta?
Mergina:
– Dar ne.
Dar praeina pusvalandis. Vaikinas vėl klausia:
– Gal jau skalbimo mašina įjungta?
Mergina:
– Na dar ne.
Vaikinas susinervuoja ir nusisuka į kitą pusę. Dar po pusvalandžio mergina sako:
– Skalbimo mašina įjungta.
Tylu. Mergina pakeltu tonu jau:
– Skalbimo mašina jau įjungta!
Vistiek tyla. Mergina pradeda judinti vaikiną,
– Ar girdi, skalbimo mašina įjungta!
Vaikinas atsisuka, piktai pažiūri ir sako:
– O man p*chui, aš jau rankom išsiskalbiau!
Susituokia vaikinas ir mergina. Mergina nekalta, artėja pirmoji naktis. Vaikinas klausia:
– Duosi?
Mergina:
– Duosiu, bet reiks palaukti kol mano tėvai už sienos užmigs. Aš suprasiu kada jie užmigo, tad sutariam, kad sutartinis žodis bus – "skalbimo mašina įjungta".
Vaikinas:
– Na gerai.
Praeina pusvalandis. Vaikinas klausia:
– Skalbimo mašina įjungta?
Mergina:
– Dar ne.
Dar praeina pusvalandis. Vaikinas vėl klausia:
– Gal jau skalbimo mašina įjungta?
Mergina:
– Na dar ne.
Vaikinas susinervuoja ir nusisuka į kitą pusę. Dar po pusvalandžio mergina sako:
– Skalbimo mašina įjungta.
Tylu. Mergina pakeltu tonu jau:
– Skalbimo mašina jau įjungta!
Vistiek tyla. Mergina pradeda judinti vaikiną,
– Ar girdi, skalbimo mašina įjungta!
Vaikinas atsisuka, piktai pažiūri ir sako:
– O man p*chui, aš jau rankom išsiskalbiau!
Mokytoja susipažįsta su vaikais:
– Aš Jonukas. Mano mama lietuvė, tėtis taip pat, reiškia aš tikras lietuvis.
– Gerai, šaunuolis. O kaip tu? – klausia mokytoja vienos mergaitės.
– Aš Sara. Mano tėtis ir mama žydai, bet aš gimiau Lietuvoje, todėl aš taip pat lietuvė.
Staiga įsikiša Petriukas:
– Kažkokia nesąmonė. Aš gimiau garaže, tai gal tai reiškia, kad aš koks Zaparožietis?
Sulaužė žmogeliui žandikaulį. Ligoninėje jį aplanko žmona:
– Mielasis, aš tau džiūvėsių atnešiau. Kur palikti?
– Fpinteleje…
Kitą dieną:
– Mielasis, na, kaip tu? O aš tau džiūvėsių atnešiau. Kur padėti?
– I fpintel…
– Mielasis, o ko tau rytoj atnešti?
– Riefutu, fena fterva!!!
Moteris teisiama už vyro sumušimą. Teisėjas klausia:
– Kodėl jį taip sumušėte?
– Štai kaip viskas atsitiko: tą vakarą jis mane paėmė iš darbo, atvežė namo, paruošė puikią vakarienę, pakvietė į miegamąjį, kur tyliai grojo muzika ir degė žvakės, nurengė, nunešė į lovą ir tada, kad pradės juoktis: "Su balandžio pirmąja, brangioji!"