Apie policininkus, žvejybą, švietimą ir kiti

Du kelių policininkai tikrina susistabdę vargšelį zapuko vairuotoją. Staigia iš toli baisiu greičiu atlekia naujas, galingas džipas. Vienas policininkas šoka jo stabdyti. Džipas sustoja už puskilometrio, paskui atbulas privažiuoja prie policininkų. Lėtai atsidaro langas ir pro jį išlenda vos į tą langą telpantis piktas veidas.
– Tu stabdei, žąsine?! – pasiteirauja vairuotojas.
– Ne, ne aš, – išsigąsta policininkas.
– Tai gal tu? – klausia jis kito pareigūno.
– Ne, aš nestabdžiau, – puola atsikalbinėti ir antras.
– Klausykit, vyrukai, geriau jau grąžinkit man teises, – staiga pareiškia zapuko vairuotojas, – arba aš pasakysiu, kuris stabdė.

 


 

Vienas draugas sako kitam:
– Davaj žvejot varom!
– Tai kad aš nemoku…
– O ko ten nemokėt – pilk ir gerk!

 


 

1993-ieji. Lytinio švietimo pamoka. Mokytoja nedrąsiai pasakoja, mokiniai jos klausosi užgniaužę kvėpavimą.
2013-ieji. Lytinio švietimo pamoka. Vaikai drąsiai pasakoja, mokytoja jų klausosi užgniaužusi kvėpavimą.

 


 

Amerikietis atvažiavo į Londoną. Nusisamdė gidą, pradėjo pažindintis su architektūra. Tačiau greitai jam atsibodo.
– Klausyk drauguži, kodėl pas jus čia viskas taip smulku? Pas mus, Amerikoje, šitas pastatas būtų dešimt kart didesnis…
– Savaime aišku, sere, – juk tai psichiatrinė ligoninė!