– Klausyk, Jadzel! Žinai, po puslitrio tu ne tokia ir baisi!
– Joni, a pasiutai! Čia gi aš, Efka!
– Klausyk, Jadzel! Žinai, po puslitrio tu ne tokia ir baisi!
– Joni, a pasiutai! Čia gi aš, Efka!
Buvęs gatvės mušeika tapo solidžiu verslininku. Tikras grietinėlės atstovas – spauda tik fotografuoja, partijos į savo narius kviečia. Viskas būtų nuostabu, jei ne viena bjauri yda iš senojo gyvenimo – labai jau jis keikėsi. Taigi žmona jam ir patarė vietoj keiksmų vartoti gėlių pavadinimus. Idėja vyrui patiko. Ir štai kartą jie su žmona išsiruošė į teatrą. Ateina ir mato – privačioje jų ložėje sėdi kažkoks neaiškus tipas. Vyrukas susinervina ir pratrūksta:
– Ei, tu, Gvazdike! Narcizink iš čia! Nes kaip užtulpinsiu, tai pilnas kelnes pripakalnutinsi!
Ligoninė. Seselė užsuka į paliegusio, sulysusio seneliuko palatą. Žiuri – lova tuščia, o senukas ramiai guli ant lubų!
Sesutė kad pradės žviegti ir žegnotis, o seneliukas sunkiai praplėšia lūpas ir lėtai sako:
– Greičiau bėkit ir pasakykit, kad tą naują dulkių siurblį antrame aukšte išjungtų…
Kalbasi du narkomanai:
– Klausyk, o tu kariavai?
– Taip.
– Ir kaip?
– Užmušė.
– O, atleisk, kad paklausiau.