Apie studentą, blondinę ir kiti

Studentas valgykloje nešasi padėklą su maistu. Klausia dėstytojo:
– Ar galiu prisėsti?
– Na, kiaulė ir gulbė prie vieno stalo nedera.
Studentas nutyli, bet atsisėda. Greitai pavalgo ir pakildamas taria:
– Na, tai aš skrisiu.

Studentas valgykloje nešasi padėklą su maistu. Klausia dėstytojo:
– Ar galiu prisėsti?
– Na, kiaulė ir gulbė prie vieno stalo nedera.
Studentas nutyli, bet atsisėda. Greitai pavalgo ir pakildamas taria:
– Na, tai aš skrisiu.

 


 

Skrieja blondinė 240 km/h greičiu. Ją sustabdo kelių inspektorius:
– Tu ką, visai pakvaišai? Tu jau nevažinėji, tu skraidai! Duok dokumentus!
Blondinė:
– Neduosiu, jie padirbti…
– Policininkas įsiuto:
– Lipk iš automobilio!
– Nelipsiui, mano kišenės pilnos narkotikų. O jei juos išbarstysiu?
Policininkas net paraudo iš įsiučio:
– Atidaryk bagažinę!
– Negaliu, lavonas ten, savaitė kaip vežiojuos, dvoks labai…
Policininkas išsikviečia Arą. Blondinę išvelka iš automobilio. Rankos ant kapoto, apieško: dokumentai tvarkingi, jokių narkotikų, bagažinė tuščia. Aro būrio vadas klausia kelių inspektoriaus:
– Kokį šūdą čia mali? Kokie narkotikai, kokie lavonai?
Blondinė:
– Jūs daugiau klausykit šito ožio… Jis, bl*t, tuoj pasakys, kad aš 240 km/h greičiu lėkiau…

 


 

Vyras su žmona vakarieniauja. Žmona sako:
– Prisimeni, prieš devynis mėnesius tu buvai paėmęs dvi savaites atostogų upėtakiams gaudyti?
– Taip, prisimenu.
– Šiandien viena upėtakytė skambino ir pasakė, kad tu tapai tėvu…

 


 

Pamenu, kaip neturtingai gyveno mūsų šeima. Jei būčiau gimęs ne berniuku, tai net pažaist nebūtų buvę su kuo…