Apie viršininkus, karininką ir porgramuotoją.

Firmos savininkas rėkia ant sekretorės:
– Tu ką čia dabar išsigalvoji? Manai, kad jei porą kartų tave nusivedžiau į kavinę ir į lovą pasiguldžiau, tai gali nedirbti?!
– Taip! – atsako sekretorė.
– Kas tau tai pasakė? – toliau rėkia firmos savininkas.
– Ginekologas ir advokatas! – atkerta sekretorė.

 


 

Ateina maža mergaitė pas savo tėtę, karininką, ir sako:
– Tėte, noriu drambliukų.
– Drambliukai pavargę, jiems reikia pailsėti. Kitą kartą.
– Nu, tėte, nu labai noriu.
– Negaliu, jie visą dieną bėgiojo, jiems pamiegoti reikia.
– Nu tėteaa…
– Negaliu.
– Tėteeeaaa!!!
– Nu gerai, bet tik neilgam. Pulkas, dujokaukes užsidėt! Bėgte marš!

 


 

Programuotojas užeina į biblioteką:
– Kur vedėjas?
– Archyve.
– Na, tai prašom išarchyvuoti.

 


 

Kalbasi dvi sekretorės:
– Tai sakai, viršininkas buvo geros nuotaikos, kai paprašei jo padidinti atlyginimą?
– Taip, jis vos nemirė iš juoko.