Apie žmoną, skambutį ir kiti

Guli vyras ligoninėje, tuoj mirs. Jo ranką paėmusi laiko žmona.
– Mieloji, tu su manimi buvai sunkiausiais mano gyvenimo metais: kuomet praradau darbą, kai bankrutavau…
Žmona tyli.
– Kai susirgau diabetu… Kai susilaužiau kojas…
Žmona tyli.
– Netgi tada, kai man buvo diagnozuotas vėžys!
Žmona tyli.
– O dabar aš mirštu. Žinai ką?
– Ką?
– Manau, tu neši nelaimes.

Guli vyras ligoninėje, tuoj mirs. Jo ranką paėmusi laiko žmona. – Mieloji, tu su manimi buvai sunkiausiais mano gyvenimo metais: kuomet praradau darbą, kai bankrutavau… Žmona tyli. – Kai susirgau diabetu… Kai susilaužiau kojas… Žmona tyli. – Netgi tada, kai man buvo diagnozuotas vėžys! Žmona tyli. – O dabar aš mirštu. Žinai ką? – Ką? – Manau, tu neši nelaimes.

 


 

Skambutis Naujųjų išvakarėse: – Alio, ar čia draudimo kompanija PėZėŪ? – Taip. – Ar telefonu galėčiau apdrausti namus? – Ne, telefonu negalima. Atsiųsim agentą ir jis surašys sutartį. – Tai paskubėkit, ba eglutė baigia degt, jau kilimas rūksta ! !

 


 

Elnias: – Seni, būk geras, sumažink greitį. Aš labai bijau, kai tu šitaip lakstai miesto gatvėmis. Kalėdų Senis: – Na, aš irgi bijau. O tu elkis taip, kaip aš. Elnias: – Kaip? Kalėdų Senis: – Ant posūkio užsimerk!