Apie zuikutį, nemiegančią žmoną ir kiti

Nukniso zuikis trilitrinį ruginukės kaime. Nusinešė miškan, pasidėjo ant kelmo, atidarė, pauostė… ir nugriuvo. Pro šalį bėgo lapė:
– O! Ir užkanda, ir dar išgert!
Tik gurštelėjo ruginės ir guli paslika prie zuikio. Pribėga vilkas:
– O! Ir išgert, ir užkandos, ir dar mergų!
Vilkas išsitraukė stiklinę, prisipylė ruginės ir išgėrė iki dugno. Tik bats… ir guli. Tuo tarpu pro šalį eina meška:
– O tu rupūže! Štai ir išgert, ir užkandos, ir mergų, o vilkui tai sprandą seniai nusukti žadėjau… Bet pirma reikia išgert…
Užsivertė meška trilitrinį ir pusę ruginukės iš jo išgėrė. Pasvirduliavusi įlipo į medį ir užmigo.
Zuikis pirmas prigulęs – pirmas ir atsikėlė. Pasikrapštė galvą ir sako:
– Aš atsimenu, kai vilką nujungiau… Atsimenu kaip lapę pakirkinau, bet kaip mešką į medį įkėliau, nors užmušk – nepamenu!

 


 

Vyrukas ateina pas gydytoją:
– Daktare, padėkite. Mano žmona iki 6 val. ryto negali užmigti.
– O ką ji veikia per visą naktį?
– Manęs laukia.

 


 

Santechnikas taiso klozetą. Padirbo pusvalandį, viską sutvarkė ir sako:
– Iš jūsų 100 dolerių.
Profesorius stebisi:
– Aš – profesorius, Mokslo akademijos narys, ir tai negaunu 100 dolerių už pusvalandį.
– Tai normalu, – atsako santechnikas. – Aš, kai buvau profesorius, taip pat tiek negaudavau.

 


 

Tėvas nusipirko televizorių, išsinešė į gatvę ir laukia taksi. Mažas sūnelis apžiūrinėdamas dėžę jo klausia:
– Tėti, o kodėl ant dėžės nupiešta taurelė?
– Kad nepamirštum pirkinio aplaistyti.